Ar verta vyrams žinoti tiesą?

429984-secretwoman.jpg
 
2 komentarai
Pradėjus naujus santykius su vyru anksčiau ar vėliau kalba pasisuka apie praeitį. Ar verta moteriai būti visiškai atvirai pasakojant apie savo buvusius romanus?

Tikriausiai visos pilnametystės sulaukusios moterys yra atsidūrę situacijoje, kai mylimasis staiga įsigeidžia iki smulkmenų sužinoti – o kas buvo iki jo? Akistatoje su šiuo klausimu vienos virsta partizanėmis ir stengiasi nė žodeliu neprasitarti apie buvusius santykius, kitos puola pasakoti viską, nes nori būti nuoširdžios. Netrūksta ir tokių, kurios stengiasi išlikti paslaptingos ir apie buvusius santykius kalba tik miglotomis abstrakčiomis frazėmis.
 

Kam vyrui žinoti, kas buvo iki jo?

Sužinojus, kad moteris anksčiau yra turėjusi santykių, užduodamas natūralus klausimas: o kodėl išsiskyrėte? Deja, vienareikšmio atsakymo į šį klausimą duoti paprasčiausiai neįmanoma. Net jei išsiskyrėte ir dėl labai konkrečių pavyzdžių – tarkim, jis buvo įnikęs į svaigalus, neištikimas ar pernelyg pavydus. Bet koks išsiskyrimas – tai vienas iš kito išplaukiančių įvykių virtinės rezultatas. O štai leistis į tokias smulkmenas ir nuodugniai pasakoti apie tai, kas po ko ir kodėl vyko – tikrai nereikėtų.

Visų pirma, paprasta buitinė taisyklė „mažiau žinosi – geriau miegosi“ vis dar veiksminga. Taigi kuo mažiau faktų iš jūsų ankstesnių santykių žinos dabartinis vyras, tuo mažiau jam kils pagundų iki skausmo analizuoti įvairias situacijas, svarstyti, ar gerai, ar teisingai pasielgėte, o svarbiausia – jis neturės galimybės matuotis sau jūsų buvusią situaciją bei klijuoti etikečių („manai, kad jei buvęs vaikinas ėjo į kairę – tai jau pagrindas įtarinėti ir mane“? „aną kartą nesusivaldei, išvijai jį nieko nepaaiškinusi – kaip man žinoti, kad dabar nepasielgsi taip pat“? ir pan.). 

Dar blogiau jei anie santykiai nutrūko dėl jūsų kaltės: buvote neištikima, ignoravote jo poreikius ir taip toliau. Tai dabartiniam vyrui taptų puikiu argumentu jumis manipuliuoti: tu jau kartą esi taip pasielgusi – nejau nori klaidą pakartoti?

Taigi užteks kad šiuo metu visais įmanomais būdais pabrėšite mylimajam, koks jis ypatingas ir vienintelis toks pasaulyje – toks unikalus, kad apie visus buvusiuosius net ir užsiminti neverta.
 

Paslaptys – suartina ar skiria?

Dar vienas labai svarbus momentas – tai, kad daugelis moterų naiviai tikisi santykiuose neturėti jokių paslapčių. Iš tiesų, jų gali ir nebūti. Paslapčių apie tai, kas vyksta dabar. O tai, kas buvo anksčiau – praeitis. Jai nebūtina likti paslaptyje. Ji gali tiesiog būti pamiršta.

Išimtis – situacijos, kurios praeityje neišsisprendė ir tęsiasi iki dabar. Pavyzdžiui, jei buvote ištekėjusi, o dabar skyrybų procesas dar nepasibaigęs, jei jūsų buvusysis nuolat šmėžuoja jūsų akiratyje (yra bendradarbis ar kaimynas) – apie tai pradėjus naujus rimtus santykius pasakyti būtina.

Praeitį turime visi, jos nepakeisite ir neišbrauksite iš savo gyvenimo visiems laikams. Bet galima susikurti tokią dabartį, kurioje praeičiai vietos paprasčiausiai neliks!


Suaugusiems.lt

 
Komentarai (2)
Butent del to kad nera reikalo gylintis apie naujo artimo zmogaus praeiti as to ir nedariau. Per daug neklausinejau tik tiek kiek ji pati passkojo. Atsitiko taip ka as jai pasipirsau ji sutiko ( taciau del kai kuriu mano niuansu ji santykius nutrauke) nors ir ale myli taciau negali buti kartu. Po skyrybu ivyko sioks toks konfliktas ir ji tik tada man pasake jog jau buvo vedusi ir issiskyrusi. As paklausiau kodel nk nesakei nepasakojai. Jos atsakymas buvo jog tai nieko nekeicia ir kas as neklausiau o ji ir nesake. Bet ar tai notmalu l, as suprantu kad nereik gylintis iki smulkmenu apir buvusius draugus bet kai tu moteriai pasipersi tikedamasis vesti ja prie altoriaus o ji net tada nesugeba prisipazinti jog ji jau ten buvo ar tai normalu ???
cha cha.... neištikimybės faktą nutylėti be abėjo norisi, nes ai nesmagu prisipažinti susimovus.... Vadinasi kažkas viduje tikrai leidžia suprasti, kad taip daryti nevalia, kad turės pasėkmes, bet atsakomybės už tai prisiimti oi nesinori....
Naujas komentaras