Saldus kerštas

fantasias-sexuais.jpg
 
Ne kartą esu buvęs tuo, kuris braukia ašaras merginai po skyrybų, tačiau niekad nemaniau, kad neverkiančios merginos yra blogiau. Blogesnės. Labai labai negeros...

Vėlų vakarą paskambino ir pasiteiravo, ar aš namie. Neleido nieko klausinėti. Po gero pusvalandžio jau beldė į duris. Vos atidarius puolė man į glėbį ir nesitikėjau nieko kito, tik ašarų. Turėjau tokią atidirbtą kalbelę: „Koks jis kvailys... Jis tavęs nevertas...“ Bet neprireikė. Ji priglaudė smilių man prie lūpų ir nutildė. „Taip! Tu buvai teisus ir mes apie tai daugiau nekalbėsime,” – išpyškino trindama nuo išbėgusio makiažo gan žaviai pajuodusias akis. Daili suknelė ir aukštakulniai išdavė, kad ne pas mane išgerti vyno ir išsikalbėti išsiruošė. Visgi butelio nepamiršo. Pelnytus komplimentus irgi kaip mat sustabdė. “Nereikia, gerai?..”

Mane žavėjo toks jos valdingumas, tačiau norėjosi apkabinti ir priminti, kad nieko tokio kartais pabūti silpnai. “Turiu planą!” – rėžė ji akimis ragindama mane pripildyti taures. Man beliko tik paklusti ir klausytis. „Jis prisipažino, kad jau kelias savaites turi meilužę.“ Vėl žiojausi užuojautai, bet jai nebuvo vietos. „Taip, taip... Žinau!” – nurijo ji didelį gurkšnį vyno ir savo apmaudą. “Tu sakei, kad taip bus… Nereikia to gailestingo žvilgsnio, liaukis!” – ėmė juoktis ji ir metė į mane pagalvėlę nuo sofos.

Man pasidarė šiek tiek ramiau, bet vis labiau bijojau pasakyti ką netinkamo. „Klausyk,“ – tarė ji, kišdama taurę, kad papildyčiau, kol dėliojau į lėkštę užkandžius. – „Aš kai ką sugalvojau...“ Man ne labai patiko klastinga jos veido išraiška, bet mačiau, kad šiek tiek drovisi, tad kilstelėjau antakius ir raginau kalbėti. „Žinai... aš netikėjau, kad yra kita,“ – tęsė ji braukdama raudonu nagu per tamsų stalviršį. - „Priverčiau jį parodyti man nuotraukas. Tiksliau... Taip, čiupau telefoną iš rankų ir pažiūrėjau pati,“ – baigė ji vartydama akis. Tylėjau ir klausiausi, o ji žiūrėjo į mane ir dvejojo: sakyti ar ne.

Pakviečiau įsitaisyti ant sofos ir ji atsekė paskui mane. Įjungiau muziką, uždegiau žvakę ant kavos staliuko ir, prieš sėsdamasis, kilstelėjau taurę ją sveikindamas. Nusigandau, kai prisėdus šalia ji padėjo savo sušalusią ranką man ant kelio. Savaime ėmiau glostyti, kad sušiltų. Ji pasidėjo taurę ir kita ranka prispaudė mano ranką: „Liaukis... Man reikia paslaugos.“ Kiaurai veriantis žvilgsnis nepaliko pasirinkimo. Dabar jau aš nuploviau abejones dideliu vyno gurkšniu ir linktelėjęs klausiausi toliau. „Man reikia kelių nuotraukų... Tik poros suvaidintų kadrų. Juk supranti, kad noriu jam atkeršyti... Aš viską padarysiu, ok?“ - kalbėjo ji lyg prašytų manęs pakeisti lemputę vonioje.

Mykiau, kaip nekalta mergelė, nes nė velnio nesupratau, ko ji nori. „Prašau,“ – buvo paskutinis lašas ištirpdęs mano abejones. Ji džiaugsmingai puolė man ant kaklo ir tik per stebuklą neapipylė abiejų vynu. Aš tik juokiausi tvirčiau spausdamas taurę, o ji jau dėkojo bučiuodama man skruostus. Net nepajutau, kaip čiupo telefoną ir įsitaisė man ant kelių.

„Pradžiai, reikia bučinio,“ – tarė ji spurdėdama iš jaudulio. Aš kiek dvejojau, bet ji nuramino: „Pažadu, kad tavo veido nesimatys... Sutik! Sutik! Sutik!“ – lengvai šokčiojo ji man ant kelių pilna entuziazmo ir... vyno. Glosčiau jai nugarą ramindamas. Gal net labiau save, nei ją, nes jos moteriškas kvapas, gležnos linijos ir minkšti privalumai darė savo, nors protas ir priešinosi.

„Na, gerai...“ – atsidusau ir padėjau taurę ant stalo. Ji pasitaisė plaukus, ištiesė nugarą ir įsijungė kamerą. Paglostė man skruostą, susirado rakursą ir pakilnojusi antakius įsisiurbė man į lūpas. Vos išsilaikiau neatsilošęs. Pritrenkiantis entuziazmas! Atsiskyrėme juokdamiesi, bet ji greitai surimtėjo. 

„Ne... Aš įjungsiu šviesą, ok?“ – tarė stodamasi ir neliko prasmės man priešintis, nors tokia mintis visai nežavėjo.

„Dar kartą,“ – tarė mažutė diktatorė ir vėl įsitaisė man ant kelių. Dabar jau buvau pasiruošęs bučiniui ir laikiausi kur kas geriau. 

„Hm... Ne...“ – murmėjo ji sau žiūrėdama į telefono ekraną. Laisva ranka pasitaršė plaukus, apnuogino vieną petį ir patenkinta susimuistė. Jaučiau visu kūnu meldžiausi, kad ji nepastebėtų kylančios problemos. 

„Viskas gerai?“ – pasiteiravo pakštelėjusi man į lūpas. Linktelėjau ir, galvodamas apie atvirus lūžius, lėktuvų katastrofas – viską, kas tik neseksualaus šovė į galvą, laukiau bučinio. Ji apsilaižė lūpas ir artėjo prie manęs. 

„Negerai, negerai...“ – kartojau sau, kai ji mykdama iš malonumo spaudė savo putlias lūpytes prie manųjų. Nuotrauka. 

„Uždėk čia ranką,“ – liepė ji man ir vėl bučiavo viena akimi gaudydama kadrą.

„O taip!...” – džiūgavo tą kvepianti būtybė mano glėbyje. „Išgeriam,“ – tarė ji vėl pašokdama man nuo kelių. Čiupo butelį, o aš pagalvėlę, kuria bandžiau prisidengti kilusią erekciją. Ji pripylė taures ir tiesdama manąją įdėmiai žvilgtelėjo į akis, o tada žemyn ir vėl į akis. 

„Tikrai viskas gerai?“ – pasiteiravo ji su nenuslepiamu pasitenkinimu.

 „Na...“ – gurkštelėjau vyno ir patraukiau pagalvėlę. Jos akys net padidėjo, o man pasidarė tik sunkiau žiūrint, kaip ji susidomėjusi pakanda lūpą.

„Aš... aš...“ – vebleno ji neatsargiai mosuodama vyno taure. Norėjau sustabdyti, kad neatsiprašinėtų, kad taip nutinka, kad viskas normalu... 

„Tu dėl manęs susijaudinai?..“ – pasiteiravo ji su tokiu pasitenkinimu, lyg būtų galingiausia pasaulio deivė. 

„Na...“ – jaučiausi vis nepatogiau. 

„Tau taip stovi nuo manęs?..“ – kamantinėjo ji toliau. Nežinojau, ką pasakyti, tik linktelėjau. 

„Parodyk,“ – ramiai tarė ji. Pasimečiau, svarsčiau, ar gerai išgirdau. 

„Drąsiau! Aš noriu tai pamatyti,“ – neatlyžo ji. „Tau taip niekad nebūdavo...“ – šypsojosi ji lyg begėdiškai mėgautųsi nepatogia situacija.

Kol aš svarsčiau, kaip derėtų elgtis, ji jau klūpojo man tarp kojų ir, su didžiuliu susidomėjimu, glostė tvirtą erekciją per džinsus. Tylėjau. Smegenys priešinosi, o kūnas leipo pagaliau pajutęs moterišką dėmesį. Norėjau teisintis, kad jau kurį laiką neturėjau sekso, tačiau, kai ji stipriau spustelėjo mano pasididžiavimą, kaip mat nugalėjo malonumas.

Nėriau stačia galva. Pažodžiui. Mikliai atsegiau diržą, sagą, užtrauktuką ir, kilstelėjęs dubenį, nusismaukiau džinsus kartu su apatiniais. Laisvė! Ji šypsojosi labiau, nei gavusi kalėdinę dovaną. Tik keliolika centimetrų skyrė mano penį nuo jos drėgnų, pravertų lūpų. Ji nedrąsiai paglostė mano penį, o aš neištvėręs, spustelėjau jos ranką tvirčiau. 

„Oo...“ – garsiai atsiduso ji. – „Jis toks... karštas!” Jos susižavėjimas žudė. Norėjau dabar pat tą nustebusią burnytę užkišti savo erekcija, bet kažkur, pasąmonės pakraštyje dar stovėjo ta nuliūdusi, kažkokio avigalvio apgauta mergina.

„Klausyk...“ – tariau ryžtingai ir ketinau viską baigti, bet ji mane pertraukė. 

„Ar galėčiau... Galėčiau tau pačiulpti?“ – jos susidomėjusios akys nepaliko abejonių. Aš tik linktelėjau, o ji jau laižė galvutę.

„Koks jis didelis!” – suspigo atsitraukusi akimirkai ir jaučiausi čempionu, nors puikiai žinojau, kad taip nėra. 

„Wow...“ – glostė delnu per visą ilgį ir spurdėjo dar labiau. 

„Galiu?“- vėl pakartojo ji mažo šuniuko išraišką. Linktelėjau ir ji kaip mat palinko prie mano virpančios galvutės.

Žinau, kas yra gerai, bet šitas mergaitiškas žaidimas... Tirpau iš malonumo.

Magnus

 
Komentarai
Naujas komentaras