Kaip stresas veikia kūną?

stressed_out_man_laptop_headache.jpg
 
Stresas tikrai baisi būsena. Tai ne tik verčia pašėlti, sukrečia ir sukelia ašaras, bet nauji tyrimai rodo, kad jis veikia ir kūną. Stresas kūną paveikti gali įvairiose srityse, kai kurios iš jų gali ir nebūti akivaizdžios.

Labai gerai žinoma, kad stresas paveikia sveikatą, norime tai pripažinti ar ne. Pradedant nuo širdies ir smegenų, baigiant imunine sistema, stresas veikia kūną trumpalaikėmis pasekmėmis, tiek ir ilgesniam laikui. Stresas gali atrodyti kaip gera motyvacija, tačiau streso mažinimas yra be galo svarbus. Dešimtmečiai tyrimų atskleidė, kad stresas ir nerimas gali paveikti mūsų organus, nervų sistemą, žarnyną ir smegenis. Stresas daro mus pažeidžiamesnius ligoms ir infekcijoms ir verčia imuninę sistemą žaloti mūsų ląsteles. Paskutiniai tyrimai rodo kaip stresas veikia žarnyną, dėl jo žilstame, o smegenys traukiasi.

Štai ką stresas daro mūsų kūnui, todėl griebkite streso kamuoliuką!

Patiriate hormonų lygio pakitimus

Kai tik imate jausti stresą, kūnas reaguoja. Pirmasis atsakas į stresą prasideda smegenyse. Jos siunčia signalą ir tada prasideda hormonų kaskada. Jūsų kūną užplūsta hormonai, įskaitant streso hormoną kortizolį. Kai jis plinta, dėl jo pagreitėja širdies ritmas ir padažnėja kvėpavimas, padidėja pulsas, kraujo spaudimas, imate prakaituoti, visą tai sukurta, kad padėtų mums susidoroti su pavojumi. 

2019 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog tokia hormoninė kaskada paveikia nervų ląsteles smegenyse ir stuburo smegenyse. Po to, kai pavojus praeina, mūsų kūnas turėtų sumažinti hormonų lygių iki normalaus, tačiau jei jaučiate daug streso visą laiką, toks hormonų lygis išlieka nuolat.

Tai veikia imuninę sistemą

Chroniškas stresas daro žalą mūsų kūno gynybinei sistemai prieš virusus ir infekcijas. Kai jaučiame stresą, kūnas keičiasi ir slepia hormonus, kad apsaugotų imunitetą. Tai gali sukelti chronišką imuniteto aktyvinimą, kurio metu imuninė sistema ima atakuoti sveikas ląsteles, o ne keliančias grėsmę. Tai taip pat reiškia, kad kūnas tampa pažeidžiamesnis ligų ir lėčiau atsistato po ligų ir infekcijų. 2019 metais atliktas tyrimas ir jo metu paaiškėjo, kad stresas iš tikro padeda augti bakterijoms, o todėl infekcijos tampa agresyvesnės.

Paveikiamas ir miegas

Stresas blogina miegą, nes tai daro mus budresnius ir labiau linkusius panikuoti, taip neleidžiama atsipalaiduoti ir pailsėti. Stresas neleidžia smegenims pailsėti, o miegas darosi beveik neįmanomas. Padidėjęs adrenalino ir kortizolio lygis neleidžia nusiraminti, o tai neleidžia užmigti ir tinkamai pailsėti. Miego trūkumas dėl streso fiziškai gali pakeisti smegenis. Neuronai prasčiau komunikuoja tarpusavyje ir tai trukdo galvoti. Dar vienas tyrimas įrodė, kad stresas iš karto po gimimo gali paveikti miegą visą likusį gyvenimą.

Stresas keičia smegenis

Stresas keičia ne tik miegą. Tie, kurie kenčia nuo nuolatinio streso, gali pajusti ilgalaikes fizines ir psichologines to pasekmes. Ilgą laiką jaučiamas stresas gali pakeisti smegenis, padidina depresijos riziką, nerimą ir kitas psichologines ligas. 2018 metais atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad nuolatinį stresą patiriančių žmonių smegenys yra šiek tieki susitraukusios, palyginti su tais, kurie jaučiasi atsipalaidavę, o 2017 metų testas parodė, kad stresas fiziškai gali perdaryti smegenis, sukeldamas struktūrinius pokyčius ir pokyčius smegenų aktyvume.

Stresas keičia žarnyno veiklą

Jei jaučiate žarnyno “gargaliavimą”, kai nerimaujate ar esate nusiminęs, jūs ne vienas. Virškinamojo trakto sistema gali būti labai jautri stresui ir kitoms emocijoms. Stresas taip pat gali rimtai paveikti žarnyno sveikatą. 2017 buvo atliktas tyrimas, kurio metu išsiaiškinta, kad stresas gali sužaloti mikrobiomą, kuri padeda funkcionuoti žarnynui, tačiau streso sukeliami padariniai kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai.

Stresas kenkia širdies sveikatai

Stresas gali labai pakenkti širdžiai: kai jaučiate stresą, širdis ima daužytis, norėdama aprūpinti krauju kūną, o tai gali sukelti ilgalaikius pažeidimus. Stresas gali sukelti aukštą kraujo spaudimą ir širdies dūžių netolygumus. Stresas yra rizikos faktorius bendrai širdies sveikatai, nes stresą jaučiantys žmonės dažniau serga širdies ligomis, patiria širdies smūgius ir kitas su širdimi susijusias sveikatos problemas.

Dėl streso galite pražilti

Senose pasakose dažnai minima, kaip žmogus pražilo per naktį po didelio išgąsčio ir nors tai nėra dažnas atvejis, tačiau yra įrodymų, kad stresas gali tiesiogiai veikti plaukų spalvos pokyčius. Pasak mokslininkų, kūno gynybos sistema negatyviai veikia melonacito ląsteles, kurios gyvena plaukų folikuluose ir nudažo mūsų plaukus. Melanocito ląstelės, kai senstame, vis tiek sukelia žilimą, tačiau tai vyksta palaipsniui, tačiau paaiškėjo, kad stresas šį procesą gali pagreitinti. Stresas tikrai potencialiai gali pakeisti plaukų spalvą, tačiau labai sunku nuspėti kaip konkrečiai.


Streso slopinimas yra geras būdas sumažinti jo poveikį jūsų kūnui ir fizinei sveikatai. Kasdieniai ritualai skirti tik sau, padės sumažinti stresą. Pamėginkite jogą, meditaciją, sąmoningumo pratimus, masažus, psichoterapiją ar šių dalykų kombinaciją. Greičiausiai, atrasite savo individualius būdus stresui mažinti.

Suagusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras