Prostitucija iki 1939 m.
Maždaug XVI amžiaus Lietuvoje, miestai tapo pakankamai svarbia gyvenimo dalimi. Nors, be abejonės, prostitucija egzistavo ir anksčiau, pirmieji rašytiniai šaltiniai atveda būtent į XVI amžiaus sostinę. Kaip visada – paklausa šioms paslaugoms buvo, ir nemenka. Todėl tokią karjerą pasirinkdavo ir darbingos moterys (siuvėjos, audėjos).
Tuo metu „palei gatvę“ dirbančių moterų buvo nedaug. Tais laikais klestėjo viešnamiai, kuriuose galėjai išsirinkti patikusią merginą. Deja, visuomenėje tai nebuvo per daug mylimas miesto gyvenimo aspektas, todėl daug kas viešnamius vadindavo landynėmis (tokie pavadinimai išlikę daugumoje metraščių). Vėliau prostitucija buvo legalizuota ir iki carinės okupacijos pabaigos, reikalai vystėsi sava vaga.
Caro metais Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose ir įvairiose pakelės vietose buvo smuklių, karčemų ir užeigų, kuriose galėdavai išgerti, užkąsti ir rasti su kuo, už atitinkamą mokestį, permiegoti. Sakoma, kad reikalai XIX a. viduryje Lietuvos kaime buvę tikrai prasti. Daug kas ne tik gėrė, bet ir paleistuvavo, itin dažnai santykiaudavo su prostitutėmis ir nesilaikė krikščioniško gyvenimo būdo. Vilniuje ir Kaune, skirtingai nei provincijoje – reikalai šiek tiek pasikeitė. Prostitutės jau priimdavo klientus savo butuose, atsirado viešbučiai, kuriuose suguldavo turtingi ponai ir dailios merginos. Tiesa, net ir caro metais buvo draudžiama aptarnauti nepilnamečius, gyventi viešbučiuose bei santykiauti šalia mokyklų ir namų, kur gyvena vaikai. Egzistavo ir venerinių ligų kontrolė.
Paslauga labai išplito maždaug XXa. pradžioje ir tarpukariu. Vilniuje ir Kaune veikė galybė viešnamių. Galima manyti, jog prostitutėmis šiuose miestuose dirbo apie 1 tūkstantis moterų, dauguma jų – viešnamiuose, kuriuos beveik universaliai valdė žydai. Mat jų religija ir bendruomenė šią veiklą toleravo daug geriau nei griežtai katalikiškos Lietuvos liaudies visuomenė. A.Smetonos valdymo laiku, paskutiniais nepriklausomybės metais prostitucija buvo uždrausta.
Prostitucija Sovietmečiu
Iškart po karo apie 500 prostitučių buvo ištremtos. Paslaugos visai nugrimzdo į pogrindį, tačiau išliko daugiau – mažiau paklausios. Apie reklamą ir organizuotumą nebuvo jokios kalbos, tačiau laisvo elgesio moterys išliko.
Dabar
Dabar žmonės, besinaudodami internetu, gali rasti visko, ko tik širdis ir akys geidžia. Užsimaskavusios kaip masažistės šios profesijos atstovės neretai reklamuojasi pažinčių ar skelbimų portaluose. Nors prostitucija Lietuvoje uždrausta, gauti sekso už pinigus tikrai nėra sunku. Youtube tinkle galite rasti ne vieną žurnalistinį tyrimą, kuriame žurnalistas-tyrėjas vos vieno skambučio metu suderina susitikimą. Daugiausiai ši nelegali veikla klesti sostinėje, kur atvyksta net merginos iš užsienio. Daugiausiai tai yra Rusijos ir Ukrainos pilietės, kurios teigia, jog darbo sąlygos ir užmokestis čia – daug geresnis.
Tad tokia ta, gana kukli Lietuvos istorija su prostitucija ir tokios, dabartinės mūsų valstybės realijos. Svarbu žinoti, kad šių paslaugų buvo galima gauti visada, o dabar dauguma tai daro, tiesiog nelegaliai.
Suaugusiems.lt
