Viskas pradėjo keistis persikraustymo dieną. Kaip vėliau sužinojau, ji tądien slapta apsikeitė numeriais su vyru, kuris mums padėjo persikraustyti - savo brolio draugu ir kolega. Nuo tada pastebėjau, kad jos elgesys ėmė keistis. Pastebėjau, kad ji nuolat su kažkuo susirašinėja. Paklausus, sakė, kad su drauge. Padažnėjo susitikimai su ta pačia “drauge”. Visa tai man pradėjo kelti įtarimus. Žinau, kad tai nėra pats geriausias poelgis, bet nusprendžiau patikrinti jos telefoną.
Negalėjau patikėti, tuo, ką jame pamačiau. Jame radau seksualinio pobūdžio žinutes ir nuotraukas, kuriomis ji keitėsi su tuo vyru. Iškart parodžiau jai ir liepiau viską paaiškint. Iš pradžių ji neigė, tačiau po kurio laiko prisipažino, kad mane išdavė. Sakė, kad tai buvo tik kartą, kad tai buvo girta klaida.
Negalėjau tuo patikėti, negalėjau suprasti, kodėl ji taip pasielgtė. Atrodo tą akimirką man užvirė kraujas. Iš žinučių mačiau, kad tai tęsėsi jau kelias savaites, todėl netikėjau ir tuo, kad tai buvo tik kartą. Vedinas pykčio, jos "Google Maps" istorijoje radau meilužio adresą ir nuvažiavau išsiaiškinti.
Tai nebuvo malonus pokalbis, tačiau sugabėjau išsilaikyti jam nesudavęs. Anot jo tai įvyko 4 ar 5 kartus.
Kai grįžęs viską pasakiau, ji palūžo ir prisipažino, kad melavo nenorėdama manęs įskaudinti. Man tai buvo paskutinis lašas. Susikroviau būtiniausus daiktus ir išvažiavau pas savo tėvus.
Mano galvoje sukosi viena mintis - mūsų dukra augs sugriautoje šeimoje. Dar svarsčiau apie galimybę jai atleisti ir bandyti viską atstatyti. Tada sužinojau, kad ji grįžo pas savo meilužį, kai tik išsikrausčiau. Nusprendžiau viską baigti. Jai mūsų devynerių metų santykiai, namai ir šeima atrodo nieko nereiškiantys.
Pasikalbėjau su ja apie skyrybas, siūliau užbaigti viską kuo greičiau. Parduoti būtą ir pasidalinti dukros globą po lygiai. Ji atsisakė palikti namus, motyvuodama finansinėmis priežastimis. Sutikau kol kas leisti jai likti gyventi su dukra, kol pats likau gyventi pas tėvus. Po mėnesio ji netikėtai susisiekė su manimi, atsiprašė ir išreiškė norą susitaikyti. Nusprendžiau pabandyti. Dėl mūsų dukros ir namų.
Tai truko neilgai. Jos stalčiuje radau atsisveikinimo laišką meilužiui. Tapo aišku, kad ji grįžo pas mane tik todėl, kad jis ją atstūmė. Pasakiau jai, kad tarp mūsų viskas baigta galutinai ir ji gali pradėt ieškotis advokato. Savo ruožtu padariau tą patį.
Deja, viskas nėra taip paprasta. Mano žmona šiuo metu kovoja su depresija, finansiniais sunkumais ir priklausomybe nuo antidepresantų. Nepaisant jos neigimų, akivaizdu, kad jos depresija susijusi su meilužio praradimu. Žinau, kad ji bandė vėl su juo susisiekti, tik buvo atstumta.
Ji atsisako parduoti butą ar nutraukti mūsų santykius. Vieno ginčo metu ji net pagrasino nusižudyti, jei išeisiu. Dėl to dabar esu nepavydėtinoje padėtyje - likti ir būti nelaimingam arba imtis teisinių veiksmų. Žinau, kad tai sužlugdytų ją, o kartu ir mūsų dukrą. Mano artimieji ragina pabandyti dar kartą dėl mūsų dukros, tačiau aš negaliu jai atleisti. Nežinau, ką daryti.
Suaugusiems.lt už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo istorija? Parašykite mums el. paštu - [email protected]
