Ovuliacija: kas tai ir kada vyksta?

pexels-cottonbro-8746272.jpg
 
1 komentaras
Žinojimas, kas yra ovuliacija ir kada ji vyksta, gali stipriai padidinti šansus pastoti arba padėti išvengti neplanuoto nėštumo. Suprasti šį procesą visai nesudėtinga – svarbu žinoti simptomus ir suprasti, kurioje ciklo dalyje jis vyksta. Šiame tekste dalinamės svarbia informacija apie ovuliaciją kaip procesą, jos simptomus, laiką, kada ji vyksta, ir kitą naudingą informaciją.

Kodėl svarbu daugiau sužinoti apie ovuliaciją?

Įprasta, kad žmonės supažindinami su šia tema tik tada, kai susiduria su sunkumais bandant pastoti. Tačiau šio proceso pažinimas leidžia apie savo kūną sužinoti daug daugiau. Pavyzdžiui, apie bet kokią hormonų įtaką kūno pokyčiams, ovuliacijos sutrikimus ir kita.

Ovuliacijos procesas suteikia moters kūnui labai reikalingą estrogeno ir progesterono kiekį – hormonus, kurie vaidina svarbų vaidmenį ne tik vaisingumui. Jie turi įtakos  kaulų tankiui, širdies sveikatai, medžiagų apykaitai, miego kokybei, psichinei sveikatai ir ne tik. Svarbu jų gauti pakankamai.

Nereguliari ovuliacija yra gana dažnai pasitaikantis reiškinys, tačiau jei tai tampa įprasta praktika arba moteris visiškai nustoja ovuliuoti, tai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.

Anovuliacija (sutrikimas, dėl kurio ovuliacija visiškai nevyksta) vaisingais metais yra susijusi su osteoporoze, širdies ir kraujagyslių ligomis ir tam tikrais vėžio atvejais vyresniame amžiuje. Pavyzdžiui, sportininkai, turintys menstruacijų sutrikimų, žymiai dažniau patiria lūžius dėl streso.

kalendorius

Kaip žinoti, kad vyksta ovuliacija?

Jeigu nesekate savo ciklo kalendoriuje, ovuliacija turi kelis simptomus, kuriuos žinant, galima juos nesunkiai pastebėti. Kelis iš jų išvardinsime čia:

• makšties išskyrų (gimdos kaklelio gleivių) pasikeitimas. Prieš pat ovuliaciją galite pastebėti skaidrų, drėgną ir tamprų makšties išskyrų padidėjimą. Iškart po ovuliacijos gimdos kaklelio gleivių sumažėja ir jos tampa tirštesnės, drumstesnės ir mažiau pastebimos;
• bazinės kūno temperatūros pokytis (ovuliacijos metu temperatūra gali nežymiai pakilti);
• didesnis liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis, kurį išmatuoti galima naudojant namų ovuliacijos rinkinį;
• krūtų jautrumas;
• pilvo pūtimas;
• padidėjęs libido;
• lengvas kraujavimas, tepimas;
• skausmas apatinėje pilvo dalyje. Ovuliacijos skausmas gali būti aštrus, staigus arba nedidelis, tačiau ilgai besitęsiantis. Jis gali būti jaučiamas abiejose pilvo pusėse, priklausomai nuo to, kuri kiaušidė išskiria kiaušinėlį. Tačiau taip pat skausmas šioje srityje gali kilti dėl kitų sveikatos problemų, tokių kaip endometriozė ar lytiniu keliu plintančios infekcijos. Pagrindinę skausmo priežastį gali nustatyti tik sveikatos priežiūros specialistas.

Jeigu sunku atpažinti simptomus, ovuliaciją labai paprasta sekti tam skirtose mobiliosiose programėlėse, tokiose kaip „Flow“. Jose pažymėtos tiek mėnesinių, tiek ovuliacijos dienos.

Kada atsiranda didžiausia tikimybė pastoti?

6 dienos iki ovuliacijos imtinai sudaro vadinamąjį „vaisingą langą“. Tai laikotarpis, kai lytiniai santykiai gali sukelti nėštumą. Spermatozoidai po sekso gali laukti keletą dienų kiaušintakiuose, pasiruošę apvaisinti kiaušinėlį, kai tik jis pagaliau išsilaisvins. Kai kiaušinėlis patenka į kiaušintakius, jis gyvena maždaug 24 valandas, kol nebegali būti apvaisintas – tuomet vaisingumo langas baigiasi.

Jei norite apsisaugoti nuo nėštumo, svarbu naudoti kontraceptines priemones. Tai ypač svarbu vaisingo lango metu. Tinkamomis sąlygomis spermatozoidai gali gyventi moterų reprodukciniame trakte net penkias dienas po lytinio akto. Jūsų tikimybė pastoti yra didžiausia, kai ovuliacijos metu kiaušintakiuose yra gyvų spermatozoidų.

Kaip apskaičiuoti tikslų ovuliacijos laiką?

Ovuliacija paprastai įvyksta likus 10–16 dienų iki menstruacijų pradžios. Kai kurie žmonės gali nustatyti didžiausią vaisingumo laikotarpį, stebėdami savo ciklus. Tai vadinamasis vaisingumo prognozavimo ovuliacijos kalendoriaus metodas.

Kalendoriaus metodą sudaro keli žingsniai:

• 1 žingsnis: Sekite menstruacinį ciklą 8–12 mėnesių. Vienas ciklas yra nuo pirmos mėnesinių dienos iki pirmos kitų mėnesinių dienos. Vidutinis ciklas yra 28 dienos, tačiau jis gali trukti net 24 dienas arba 38 dienas.
• 2 veiksmas: iš trumpiausio menstruacinio ciklo dienų skaičiaus atimkite 18.
• 3 veiksmas: iš ilgiausio menstruacinio ciklo dienų skaičiaus atimkite 11.
• 4 veiksmas: naudodami kalendorių pažymėkite kito laikotarpio pradžią. Skaičiuokite į priekį pagal dienų skaičių, apskaičiuotą 2 veiksme. Tada prasideda didžiausias vaisingumas. Didžiausias vaisingumas baigiasi dienų skaičiumi, apskaičiuotu 3 veiksme.
Jei 2 žingsnio skaičiavimo rezultatas buvo 8 dienos, o 3 veiksmo rezultatas – 19 dienų, vaisingumo langas prasideda praėjus 8 dienoms nuo kitų mėnesinių pradžios ir baigiasi po 19 dienų. Taip pat yra sukurta daug mobiliųjų programėlių, kurios seka menstruacijų ciklą: parodo, kada prasidės ar pasibaigs mėnesinės ir ovuliacija.

Suprasti ovuliacijos procesą nėra sunku, kai žinai, į ką atkreipti dėmesį. Sekti jį yra naudinga tiek norinčioms pastoti, tiek išvengti neplanuoto nėštumo, tiek toms, kurios tiesiog nori geriau pažinti savo kūną ir jame vykstančius procesus.

 

 
fantazijos
Komentarai (1)
Sveiki :) Ieškau vyro maloniems susitikimams. Kviečiu tave pas save. Arba aš ateisiu pas tave. Gerai praleisime laiką -> http://vipgirl.store/id8723
Naujas komentaras