Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): kas tai?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): kas jį sukelia?

Virusas, sukeliantis ŽPV infekciją, perduodamas kontaktuojant su oda. Dauguma žmonių lytinių organų ŽPV infekcija užsikrečia per tiesioginį seksualinį kontaktą, įskaitant vaginalinį, analinį ir oralinį seksą.

Kadangi ŽPV yra odos infekcija, lytinis aktas nėra būtinas, kad būtų galima užsikrėsti. Pavojinga ir tai, kad didelė dalis žmonių, nešiojančių žmogaus papilomos virusą, nejaučia jokių simptomų, todėl labai lengvai gali užkrėsti kitą žmogų, to net nesuprasdami. 

Retais atvejais motina, serganti ŽPV, gali perduoti virusą savo kūdikiui gimdymo metu. Kai taip atsitinka, vaikui gali išsivystyti būklė, vadinama pasikartojančia kvėpavimo papilomatoze, kai gerklėje arba kvėpavimo takuose atsiranda su ŽPV susijusių karpų. Veiksniai, dėl kurių gali padidėti rizika užsikrėsti ŽPV: didelis seksualinių partnerių skaičius, nesaugus vaginalinis, oralinis ar analinis seksas, susilpnėjusi imuninė sistema.

Kaip išvengti ŽPV?

Lengviausias būdas išvengti žmogaus papilomos viruso yra prezervatyvai. Taip pat egzistuoja vakcina, skirta ŽPV sukeltų lytinių organų karpų ir vėžio profilaktikai. Vakcina gali apsaugoti nuo devynių ŽPV tipų, kurie, kaip žinoma, yra susiję su vėžiu arba genitalijų karpomis.

Vakcina rekomenduojama 11 ar 12 metų berniukams ir mergaitėms. Dvi vakcinos dozės skiriamos su mažiausiai šešių mėnesių pertrauka. Moterys ir vyrai nuo 15 iki 26 metų taip pat gali būti paskiepyti pagal trijų dozių tvarkaraštį. Be to, 27–45 metų žmonės, kurie anksčiau nebuvo paskiepyti nuo ŽPV, dabar gali tai padaryti.

Kokie yra žmogaus papilomos viruso simptomai?

Kaip jau minėjome anksčiau, labai dažnai ŽPV nesukelia jokių simptomų, o 90 procentų ŽPV infekcijų išnyksta savaime per dvejus metus. Tačiau, nors simptomai nėra jaučiami, virusas vis dar yra žmogaus organizme, todėl šį virusą turintis asmuo gali nesąmoningai jį perduoti kitam. Kai virusas nepraeina savaime, jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų – gali atsirasti lytinių organų karpos ir karpos gerklėje (žinoma kaip pasikartojanti kvėpavimo takų papilomatozė). ŽPV taip pat gali sukelti gimdos kaklelio vėžį ir kitus lytinių organų, galvos, kaklo ir gerklės vėžius.

ŽPV tipai, sukeliantys karpas, skiriasi nuo tų, kurie sukelia vėžį. Taigi, net jeigu žmogus susidūrė su lytinių organų karpomis, kurias sukelia ŽPV, tai tikrai nereiškia, kad tas pats asmuo susirgs ir vėžiu.

ŽPV sukeltas vėžys dažnai nepasireiškia simptomais, kol vėžys nėra vėlesnėse augimo stadijose. Reguliarūs patikrinimai gali padėti anksčiau diagnozuoti su ŽPV susijusias sveikatos problemas. Tai gali pagerinti perspektyvą „pagauti“ ligą laiku ir padidinti pasveikimo galimybes.

ŽPV simptomai ir tyrimai vyrams

Daugelis vyrų, užsikrėtusių ŽPV, nejaučia jokių simptomų, nors kai kuriems gali išsivystyti lytinių organų karpos. Į gydytoją reikėtų kreiptis tuo atveju, jeigu žmogus pastebi kokius nors neįprastus guzelius ant varpos, kapšelio ar išangės.

Šiuo metu nėra patvirtintų vyrų ŽPV diagnozavimo testų. Kai kurie gydytojai gali atlikti analinį PAP testą vyrams, kuriems yra didesnė rizika susirgti išangės vėžiu. Tai aktualu vyrams, kurie užsiima analiniu seksu, ir vyrams, sergantiems ŽIV.

ŽPV simptomai ir tyrimai moterims

Kaip ir vyrai, daugelis moterų, užsikrėtusių ŽPV, nejaučia jokių simptomų, o infekcija praeina nesukeldama jokių sveikatos problemų. Susirūpinti reikia tuomet, kai makštyje, išangėje arba aplink ją, vulvos srityje pastebimi keisti guzeliai, dažnai jaučiamas jų niežėjimas. Tokiu atveju geriausia yra kreiptis į gydytojus, kurie atlieka tyrimus žmogaus papilomos virusui nustatyti.

Rekomenduojama, kad moterys pirmą kartą atliktų PAP testą arba PAP tepinėlį sulaukusios 21 metų, neatsižvelgiant į seksualinės veiklos pradžią. Reguliarūs PAP testai padeda nustatyti nenormalias ląsteles. Tai gali signalizuoti apie gimdos kaklelio vėžį ar kitas su ŽPV susijusias problemas.

Moterys nuo 21 iki 29 metų turėtų atlikti PAP testą kas trejus metus. Moterys nuo 30 iki 65 metų turėtų atlikti vieną iš šių veiksmų:

• kas trejus metus atlikti PAP testą
• kas penkerius metus atlikti ŽPV tyrimą;
• kas penkerius metus atlikti abu tyrimus kartu – tai žinoma kaip bendras testavimas.

ŽPV gydymas

Dauguma ŽPV atvejų praeina savaime, todėl pati infekcija nėra gydoma. Vietoje to, gydytojas greičiausiai norės, kad po metų žmogus atliktų pakartotinį tyrimą, kad sužinotų, ar ŽPV infekcija išlieka ir ar neatsirado kokių nors ląstelių pokyčių, kuriuos reikia toliau stebėti.

Genitalijų karpos gali būti gydomos receptiniais vaistais, deginant elektros srove arba užšaldant skystu azotu. Tačiau fizinių karpų atsikratymas nepadeda gydyti paties viruso, o karpos gali sugrįžti.

Ikivėžinės ląstelės gali būti pašalintos per trumpą procedūrą, kuri atliekama jūsų gydytojo kabinete. Vėžys, kuris išsivysto dėl ŽPV, gali būti gydomas tokiais metodais kaip chemoterapija, spindulinė terapija ar chirurgija. Kartais gali būti naudojami keli metodai.

Šiuo metu nėra jokių mediciniškai palaikomų natūralių ŽPV infekcijos gydymo būdų. Vienintelis patarimas – praktikuokite tik saugų seksą ir saugokite savo bei kitų sveikatą.